Netinkamas vaiko elgesys


Nervingi, agresyvūs vaikai, iš karto visų pastebimi. Kad ir kur jie pasirodytų – žaidimų aikštelėje, vaikų darželyje, mokykloje ar pas draugus, - ten tuoj pat kyla ginčai, peštynės. Suaugusieji pravardžiuoja juos labai įvairiai: ramybės drumstėjais, chuliganais, mušeikomis ir t.t. O dažnai tai tik nekantrūs vaikai. Nemokėdami paaiškinti, ko iš tikrųjų nori, ar pasijutę nesuprasti, jie nesugeba suvaldyti savo temperamento. Nevertėtų dėl to labai nerimauti. Tokiems vaikams dar reikia laiko, kad tėvų padedami išmoktų įsitvirtinti saikingesnėmis priemonėmis, įprastų bendrauti, išsiaiškintų santykius kalbėdamiesi. Tiesa, yra ir tokių vaikų, kurie tyčia lyg pašėlę puola vaikus, tarsi kitokio būdo susitarti nė nežinotų. Dažniausiai tokio elgesio priežastis  - baimė. Jie mano, kad tik rankomis ir kojomis galima įveikti kitus vaikus.

Kartais suaugusieji patys neapgalvoję paskatina agresyvaus elgesio įsitvirtinimą:

  • Demonstruodami jėgos skirtumą ir juo naudodamiesi (stato į kampą, pašiepia, kritikuoja, muša).
  • Netinkamu atsaku į agresyvų elgesį (nusileidžia, atsisako anksčiau iškeltų reikalavimų ir pan.).
  • Liepia, priverčia liautis elgtis netinkamai, patys panaudodami jėgą ir agresiją. Netinkamas vaikų elgesys laikinai sustabdomas, tačiau agresyvumas paskatinamas ir bus naudojamas ateityje kaip kritinės situacijos kontrolės būdas.
  • Skatina vaiką atsimokėti tuo pačiu jį nuskriaudusiam vaikui, taigi vaikas mokosi atkeršyti.
  • Suaugusieji patys įsitraukia į jėgos varžybas su vaiku. Taip pralaimi ir tėvai – juk jie nenori skatinti vaiko agresyvumo ir vaikas – jis galėtų išmokti bendrauti taikiai, bet savo aplinkoje mato tik prievartos modelį.

        Jei vaikas nuolat blogai elgiasi: priešinasi, reiškia nepasitenkinimą žodžiais ir veiksmais, demonstruoja žiaurumą, keikiasi turite padaryti tris dalykus:
        1. Nustatyti galimas tokio elgesio priežastis ir pradėti jį keisti .Gal būt neigiamas vaiko emocijas sukelia per menkas dėmesys jam.
        2. Sukurti ramią ir pagarbią atmosferą, visada vaikui padėti ir skatinti jo veiklą, nesuteikti jokio pagrindo iššaukiamai elgtis.
         Pats veiksmingiausias būdas padėti atžaraus būdo vaikams pasitaisyti – sudaryti jiems galimybę veikti savarankiškai. Jiems turi būti leidžiama rinktis, vadovauti ir atsakyti už savo poelgius, pajusti, ką reiškia gerai elgtis su kitais, parodyti, ką jie sugeba, leisti jiems susilaukti dėmesio, būti mėgstamiems ir suprastiems, būti laikomiems lygiais su suaugusiais ir įvairiais būdais skatinamais veikti.
           3. Įsikišti, esant reikalui, ir pasistengti, kad vaikas atgautų savikontrolę ir veiklumą .
        Jei vaikas prasikalsta, suaugusieji dažniausiai jį vienaip ar kitaip nubaudžia. Deja, tai pats neveiksmingiausias ir netinkamiausias būdas padėti vaikui pasitaisyti. Tokios bausmės kaip žodinis pažeminimas, mušimas, stumdymas arba draudimai niekada nieko gero neduoda. Geriausią poveikį vaiko elgesiui daro apsimetimas, kad nepastebima jog jis blogai elgiasi. Tėvai visų pirma turi parodyti vaikui, kad supranta jo jausmus, o po to padėti jam išmokti elgtis kitaip. Suaugusieji turėtų naudoti įvairius poveikio būdus; vienam nepavykus, bandyti kitą. Pastebėjus blogą vaiko elgesį jie turi išanalizuoti situaciją, remdamasis savo žiniomis apie vaiką, o paskui perrinkti veiksmingiausias priemones ir jas pritaikyti. Kuo daugiau veikimo būdų žinosite ir naudosite, tuo didesnė tikimybė, kad surasite veiksmingiausią.

 

Parengė auklėtoja Monika Petkauskienė

Naudota literatūra:

1. Cornelia Nitsch, Cornelia von Schelling, Kaip nustatyti vaikams leistino elgesio ribas, Vilnius, 1999.
2. Švietimo aprūpinimo centras. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos . Vilnius, 2004.
3. Gage N.L., D.C.Berliner, Pedagoginė psichologija, Vilnius, 1993.